„Liepkalnio“ gimnazijos rekonstravimas, Liepkalnio g. 18, Vilnius

Architektai: D.Čepurna, A.E.Paslaitis, O.Vasilevskaja
Sklypo plotas: Sklypas - nesuformuotas m²
Bendras plotas: 3.580 m²
Projektavimas: 2009-2010 m.
Statyba: 2011-2012 m.
Genrangovas: UAB "EIKOS Statyba"

Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos pastatas – vienas įdomesnių tarpukario projektų Vilniaus mieste, todėl mūsų komandai buvo įdomu dalyvauti jo rekonstrukcijoje ir prisidėti prie Vilniaus paveldo išsaugojimo. Būtent dėl pastato išskirtinumo, pateikiame šiek tiek duomenų apie jį mūsų puslapyje. Pastatas statytas 1938m., spėjama, pagal architekto Romualdo Guto 1936m. parengtą projektą. Remiantis 2009-12-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus raštu nr. A51-28199 (3.3.4.3-BR4) - pastatas yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 15908). Statinio išorė buvo gana apleista, bet pats pastatas išsaugojęs pagrindines savo architektūrines vertybes – planinę schemą, tūrį ir dekoro elementus. Pastatas yra pasaulinio paveldo objekto – Kultūros paminklo U1P - Vilniaus miesto istorinio centro apsaugos zonos „A“ teritorijoje. Per visą eksploatacijos laiką pastatas nebuvo kapitaliai remontuotas ar rekonstruotas, nors nežymių pertvarkymų būta. XX a. 80-ajame dešimtmetyje, vietoj buvsio vietinio šildymo, buvo atvestas šildymas nuo centralizuotų miesto šilumos tinklų, tuo pačių buvo perdaryta ir didesnė dalis pastato vidinės šildymo sistemos. Vertinant paveldosauginiu požiūriu bendras mokyklos stovis prieš rekonstrukciją buvo geras, dauguma pastato elementų yra pakankamai gerai išsilaikę, statinys yra išlaikęs savo charakteringą išvaizdą, architektūrinę stilistiką ir to laikmečio dvasią. Pagrindinis rekonstrukcijos tikslas buvo apšiltinti pastatą, įrengti efektingesnę šildymo sistemą ir pakeisti šviestuvus modernesniais, naudojančiais mažiau elektros energijos. Visos priemonės skirtos tam, kad būtų taupiau naudojama energija (šiluminė ir elektros). Rengiant pastato rekonstrukcijos projektą, buvo nutarta, kad šiuo atveju teisingiausias kelias yra išlaikyti pastato išvaizdą tokią, kokia ji yra šiuo metu, t.y. apšiltinus pastatą apdailai nadoti tokias pačias medžiagas, kokios yra šiuos metu, palikti jas tomis pačiomis proporcijomis, langų ir durų dalinimo taip pat nekeisti. Šiltinant pastato sienas buvo išsaugoti visi esami pastato dekoratyviniai elemantai: „prancūziškų“ balkonų aptvėrimo detalės, pagrindinio įėjimo kolonos, klinkerinių plytų danga virš pagrindinio įėjimo stogelio, panaudojant esamas plytas, 2a. balkono atitvara ir stogelio virš jo arkinė konstrukcija, panaudojant apšiltinimui akmens vata, kad būtų išsaugotos arkos, visi fasado užapvalinimai ir pan. Tolimesniojo nuo Liepkalnio gatvės korpuso dvi kraštinės sienos yra dekoruotos tašytais lauko rieduliais. Šios sienos ir jų apdaila išsilaikė pakankamai gerai ir suteikia pastatui išskirtinę išvaizdą. Rekonstrukcijos metu šios sienos paliekamos, siūlės tarp riedulių perglaistytos ir užtaisytos naudojant impregnuojančias medžiagas, o apšiltinimas įrengiamas iš vidaus.